Home    Lajme aktuale     Ungjili     Lajme fotos    Njoftim    Kalendar/Takim    

Rezultat: 131
Leximi I Ungjillit shenjt sipas Mateut 28,1-10
20.04.2014

Gėzohu dhe galdo, o popull i krishterė, Aleluja! Sepse Krishti u ngjallė pėrnjėmend, Aleluja!

 
Pas tė shtunės, nė tė zbardhur tė dritės ‑ tė ditės sė parė tė javės, shkuan Maria Magdalenė dhe Maria tjetėr pėr tė parė varrin. Dhe ja, ra njė tėrmet i madh, sepse engjėlli i Zotit zbriti nga qielli, u afrua, rrokullisi gurin dhe u ul mbi tė. Fytyra e tij ishte porosi vetėtima e petku i tij i bardhė porsi bora. Rojtarėt, prej frikės sė tij, u dridhėn dhe u bėnė si tė ishin tė vdekur. Atėherė engjėlli u tha grave: “Ju mos u trembni! E di se kėrkoni Jezusin e kryqėzuar! Ai nuk ėshtė kėtu! U ngjall sikurse tha! Ejani e shikoni vendin ku qe vėnė e pastaj nxitoni tė shkoni e t’ua tregoni nxėnėsve tė tij: u ngjall sė vdekuri dhe, ja, po shkon para jush nė Galile. Atje do ta shihni. Ja, ju tregova!” Ato menjėherė u larguan nga varri me frikė e njėherėsh me gėzim tė madh; shkuan me nxitim t’u lajmėrojnė nxėnėsve tė tij. Dhe ja, u doli Jezusi pėrpara e u tha: “Ju falem!” Ato u afruan, e pėrqafuan dhe e adhuruan. Atėherė Jezusi u tha: “Mos kini frikė! Shkoni e lajmėroni vėllezėrit e mi tė shkojnė nė Galile. Atje do tė mė shohin.”  

  Fjala e Zotit 





Leximi i Ungjillit shenjt sipas Gjonit 11:1-45
13.04.2014





 Aso here ishte i sėmurė njėfarė Lazri nga Betania, prej fshatit tė Marisė e tė motrės sė saj, Martės. Maria ishte ajo, qė e pati pėreruar Zotėrinė me erėra tė mira dhe ia pati fshirė kėmbėt me flokėt e saj. Pra, vėllai i saj, Lazri, ishte sėmurė. Prandaj motrat i ēuan fjalė: “Zotėri, ai qė ti e do ėshtė i sėmurė.” Jezusi, kur dėgjoi, tha: “Kjo sėmundje nuk ėshtė pėr vdekje, por pėr lavdi tė Hyjit, qė tė nderohet nė saje tė saj Biri i Hyjit.” Jezusi e kishte fort pėr zemėr Martėn, motrėn e saj dhe Lazrin. Megjithatė, kur mori vesh pėr sėmundjen e tij, u ndal edhe dy ditė nė atė vend ku ndodhi. Veē atėherė u tha nxėnėsve: “Ejani tė shkojmė prapė nė Jude.” Nxėnėsit i thanė: “Mėsues, tani judenjtė deshėn tė vrasin me gurė e ti pėrsėri do tė kthehesh atje?” Jezusi u pėrgjigji: “Vallė, a nuk i ka dita dymbėdhjetė orė? Kush ecėn ditėn, nuk merr nė thua, sepse e sheh dritėn e kėsaj bote. Kush ecėn natėn, merr nė thua, sepse nuk ka dritė nė tė.”  U tha kėshtu, pastaj shtoi: “Lazri, dashamiri ynė, fle, por po shkoj ta zgjoj.” Atėherė, nxėnėsit e tij i thanė: “Zotėri, nėse fle, do tė shėrohet!” Jezusi u foli pėr vdekjen e tij, kurse ata menduan se e kishte pėr gjumė tė rėndomtė. Atėherė Jezusi u tha haptas: “Lazri ka vdekur! Jam i kėnaqur pse s’ndodha atje, shi pėr ju, qė tė besoni! Por, ejani tė shkojmė tek ai!” Atėherė Toma, i quajtur Binjak, u tha bashkėnxėnėsve: “Tė shkojmė edhe ne tė vdesim bashkė me tė!” Kur, pra, Jezusi arriti, mori vesh se ai ishte varrosur para katėr ditėsh. Betania ishte afėr Jerusalemit diku rreth pesėmbėdhjetė stadje. Shumė judenjtė kishin ardhur te Marta e Maria pėr t’i ngushėlluar pėr vėllanė e tyre.  Kur Marta mori vesh se po vinte Jezusi, i doli para, kurse Maria ndenji nė shtėpi. Atėherė Marta i tha Jezusit: “Zotėri, tė kishe qenė ti kėtu, im vėlla nuk do tė kishte vdekur. Por edhe tani e di se ēkado qė tė lypėsh prej Hyjit, Hyji do ta japė.” “Do tė ngjallet vėllai yt!” – i tha Jezusi. “E di se do tė ngjallet – i pėrgjigji Marta – nė ringjallje, ditėn e fundit.” Jezusi u pėrgjigji: “Unė jam ringjallja dhe jeta: kush beson nė mua, edhe nėse vdes, do tė jetojė. Edhe kush jeton e beson nė mua, nuk do tė vdesė kurrė. A e beson ti kėtė?” Marta i pėrgjigji: “Po, Zotėri! Unė besoj se ti je Mesia, Biri i Hyjit, ai qė duhej tė vijė nė botė!”  Jezusi, kur e pa duke qarė atė dhe se po qanin edhe judenjtė, qė po e pėrcillnin, u trand nė shpirt, u turbullua dhe pyeti: “Ku e keni vėnė?” “Zotėri, eja e shih!” – i pėrgjigjėn. E Jezusit i ngufi vaji. Atėherė judenjtė thanė: “Shih, sa e ka dashur!” Disa prej tyre thanė: “A thua ky, qė i dha dritėn e syve tė verbėrit, nuk mundi tė bėjė qė ky tė mos vdiste?” Mandej Jezusi, pėrsėri i tronditur, arriti te varri. Ishte shpellė, e grykėn ia kishin zėnė me njė gurė. Jezusi tha: “Hiqnie gurin!” Marta, motra e tė ndjerit, i tha: “Zotėri, tashmė ka marrė erė! Vdiq, qe, katėr ditė!” “A nuk tė thashė – i pėrgjigji Jezusi – nėse do tė besosh, do ta shohėsh lavdinė e Hyjit?”  E hoqėn, pra, gurin. Jezusi i ēoi sytė kah qielli dhe tha: “O Atė, tė falėnderoj qė ma dėgjove uratėn. Unė e dija se gjithmonė mė dėgjon, por thashė kėshtu pėr shkak tė popullit qė mė rrethon: qė tė besojnė se Ti mė dėrgove.” Si foli kėshtu, thirri me zė tė madh: “Lazėr, dil jashtė!” Dhe, ai qė pati vdekur, doli jashtė i lidhur duarsh e kėmbėsh me rripa pėlhure. Fytyrėn e kishte tė mbėshtjellė me rizė. Jezusi u tha: “Zgjidhne dhe lėnė tė ecė!” Atėherė shumė judenj qė kishin ardhur te Maria, kur panė ēka bėri Jezusi, besuan nė tė.

 Fjala e Zotit.







Leximi I Ungjillit shenjt sipas Mateut 1,18-24
22.12.2013



Lindja e Jezu Krishtit ndodhi kėshtu: Maria, nėna e tij, pasi u fejua me Jozefin, para se tė banonin sė bashku, u gjend shtatzėnė pėr virtyt tė Shpirtit Shenjt.

Tashti Jozefi, i fejuari i saj, pasi ishte njeri i drejtė e nuk donte ta ēnderonte botėrisht, mendoi ta linte fshehtazi. Posa nė mendjen e vet vendosi tė bėjė kėshtu, ja, iu duk nė ėndėrr engjėlli i Zotit dhe i tha: "Jozef, biri i Davidit, mos ki frikė ta marrėsh Marinė, tė fejuarėn tėnde, sepse foshnja qė ėshtė zėnė nė tė, u zu pėr virtyt tė Shpirtit Shenjt. Ajo do tė lindė djalė e ti ngjitja emrin Jezus, sepse Ai do ta shėlbojė popullin e vet prej mėkateve tė tij." E gjithė kjo ndodhi qė tė shkonte nė vend fjala e Zotit e thėnė nėpėrmjet profetit: "Ja, Virgjėra do tė mbesė shtatzėnė e do tė lindė njė djalė,

tė cilit do t’ia ngjesin emrin Emanuel - qė do tė thotė: Hyji me ne!"

Jozefi, si u zgjua nga gjumi, bėri siē i urdhėroi engjėlli i Zotit: e mori nė shtėpi tė fejuarėn e vet.

Fjala e Zotit





Leximi I Ungjillit shenjt sipas Mateut 3,1-12.
07.12.2013



Nė ato ditė u duk Gjon Pagėzuesi duke predikuar nė shkretėtirėn e Judesė e thoshte: "Kthehuni se u afrua Mbretėria e qiellit!" Dhe, njėmend, ky ėshtė ai pėr tė cilin parafoli Isaia kur tha:

"Zėri i atij qė bėrtet nė shkretėtirė: pėrgatitni udhėn e Zotit, rrafshoni shtigjet e tij!"

Gjoni ishte i veshur me petk leshi deveje e rreth ijėve kishte njė rrip lėkure; ushqehej me karkaleca e me mjaltė tė egėr. Asohere vinte tek ai Jerusalemi, mbarė Judeja dhe e gjithė krahina e Jordanit. E pasi ata i rrėfenin mėkatet e veta, ky i pagėzonte nė lumin Jordan.

Kur pa se shumė farisenj e saducenj po i vinin nė pagėzim, u tha: "Pjellė shlligash, kush ju mėsoi t’i ikni zemėrimit qė po vjen? Bėni, pra, vepra tė denja kthimi! As mos t’ju bjerė nė mend tė thoni nė vete: ‘Kemi atė Abrahamin!’ sepse unė po ju them: Hyji mund t’i nxjerrė Abrahamit bij edhe prej kėtyre gurėve! Tashmė sėpata u vu nė rrėnjė tė pemėve; ēdo lėndė qė nuk jep fryt tė mirė, pritet e hidhet nė zjarr.

Unė ju pagėzoj me ujė nė shenjė kthimi, porse ai qė po vjen pas meje, ėshtė mė i fortė se unė e unė nuk jam i denjė as t’ia zbath sandalet: Ai do t’ju pagėzojė me Shpirtin Shenjt e me zjarrr. 12 Ai e ka nė dorėn e vet terplotėn e do ta pastrojė lėmin e vet; grurin e vet do ta mbledhė nė grunar, kurse bykun do ta djegė nė zjarr tė pafikshėm."

Fjala e Zotit





Leximi i Ungjillit shenjt sipas Mateut 24,37-44.
01.12.2013

Na e trego, o Zot, mėshirėn tėnde,dhe na jep shėlbimin tėnd.

Nė atė kohė, Jezusi u tha nxėnėsėve tė vet: “Si qe nė ditėt e Noehit ‑ ashtu do tė jetė edhe Ardhja e Birit tė njeriut, dhe, sikurse nė ditėn para pėrmbytjes, njerėzit hanin e pinin, merrnin gra e gratė burra deri atė ditė kur Noehi hyri nė arkė, e nuk ua preu mendja se do t’u ndodhte gjė derisa erdhi pėrmbytja e i fshiu: ashtu do tė jetė edhe nė Ardhjen e Birit tė njeriut.
Atėherė, prej dy vetėve, qė kanė pėr t’u gjetur nė arė, njėri do tė merret e tjetri do tė lihet, prej dy grave qė do tė bluajnė nė mokėr, njėra do tė merret e tjetra do tė lihet.
Prandaj: rrini zgjuar, sepse nuk dini se nė ē’ditė do tė vijė Zotėria juaj! E mos harroni: po ta dinte i zoti i shtėpisė se nė ē’orė tė natės i vjen vjedhėsi, do tė rrinte zgjuar e nuk do tė lejonte t’i thyhej shtėpia.
Prandaj: rrini gati, sepse Biri i njeriut do tė vijė nė atė orė kur ju nuk e pritni.
Fjala e Zotit




Lexim i Ungjillit shenjt sis Lukės 9,18-24.
23.06.2013



Ndėrsa njė ditė Jezusi po lutej nė vetmi – ishin me tė vetėm nxėnėsit e tij – ai u bėri kėtė pyetje:

“Kush thonė njerėzit se jam unė?” Ata I pėrgjigjėn: “Disa thonė se je Gjon Pagėzuesi, disa Elia, kurse disa thonė se u ngjall njė ndėr profetėt e vjetėr.” “Po ju – I pyeti atėherė ata – kush mendoni se jam unė?”

Pėrgjigji Pjetri: “Ti je Mesia I Hyjit!” Atėherė Jezusi I porositi tė mos I tregojnė askujt.

E vazhdoi. “Birit tė njeriut I duhet tė pėsojė shumė, ta pėrbuzin pleqtė, kryepriftėrinjtė dhe skribėt, ta vrasin dhe tė tretėn ditė tė ngjallėt.”

Mandej iu drejtua tė gjithėve: “Nėse ndokush do tė vijė pas meje, ta mohojė vetvetėn, ta marrė kryqin e vet e ēdo ditė dhe tė mė ndjekė. Sepse, kush do tė shpėtojė jetėn e vet, do ta humbė, ndėrsa kush ta humbė jetėn e vet pėr shkakun tim, do ta shpėtojė.”

Fjala e Zotit





  1     2     3     4     5     6     7     8     9     10     11     12     13     14     15     16     17     18     19     20     21     22      


MK Portal / Misioni-Katolik.de - 1.01 (01.09.2008) by Marco Lenz
© 2008 by Marco Lenz / DerEismann.com / Redaktion@DerEismann.com